Kas yra sutelktinis finansavimas ir kaip jis veikia? Gidas investuotojams

Kas yra sutelktinis finansavimas? Tai finansavimo modelis, kai daug atskirų investuotojų per specialią internetinę platformą finansuoja verslo projektą. Investuotojai gali suteikti paskolą projekto savininkui arba, priklausomai nuo finansavimo modelio, įsigyti jo išleistų vertybinių popierių. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriame paskolomis grindžiamam sutelktiniam finansavimui.

Šis investavimo būdas suteikia galimybę patiems pasirinkti finansuojamus projektus, investuojamą sumą ir prisiimamos rizikos lygį. Tačiau sutelktinis finansavimas nėra indėlis ar garantuotos grąžos produktas. Projekto savininkui nevykdant įsipareigojimų investuotojas gali neatgauti dalies arba visų investuotų lėšų.

Trumpas atsakymas

Sutelktinio finansavimo procesas paprastai vyksta taip:

1. verslas pateikia projektą finansavimo platformai;
2. platforma įvertina projekto savininką, projektą ir siūlomas užtikrinimo priemones;
3. patvirtintas projektas paskelbiamas investuotojams;
4. investuotojai pasirenka projektą ir skiria jam dalį savo lėšų;
5. surinktos lėšos išmokamos projekto savininkui;
6. investuotojai pagal nustatytą grafiką gauna palūkanas ir paskolos grąžinimo mokėjimus.

Platforma padeda projekto savininkui ir investuotojams sudaryti finansavimo sandorį, tačiau pati investicija ir jos grąža nėra garantuojama.

Šiame straipsnyje sužinosite

• kuo sutelktinis finansavimas skiriasi nuo kitų finansavimo modelių;
• kaip vyksta visas procesas nuo projekto pateikimo iki paskolos grąžinimo;
• iš ko investuotojas gali uždirbti;
• kokias investuotojų apsaugos priemones numato reguliavimas;
• kokios yra svarbiausios sutelktinio finansavimo rizikos;
• ką reiškia nekilnojamojo turto hipoteka ir LTV;
• kaip įvertinti konkretų projektą;
• kaip diversifikuoti sutelktinio finansavimo portfelį;
• kaip pradėti investuoti per Revestus.

Kas yra sutelktinis finansavimas?

Europos Sąjungoje sutelktinis finansavimas yra skirtas verslo projektams finansuoti. Pagal galiojantį reglamentavimą į šią sąvoką nepatenka vartojimo paskolos, labdara ar finansiniu atlygiu nepagrįstos paramos kampanijos. Bendras sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų reguliavimas Europos Sąjungoje nustatytas Reglamentu (ES) 2020/1503.

Sutelktinio finansavimo atveju galima investuoti:

• suteikiant paskolą arba jos dalį verslo projektui;
• įsigyjant projekto savininko išleistų vertybinių popierių ar kitų teisės aktuose numatytų priemonių.

Revestus veiklos modelis orientuotas į investavimą į verslo paskolas, kurių grąžinimas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka ir, priklausomai nuo sandorio, kitomis užtikrinimo priemonėmis.

Kuo sutelktinis finansavimas skiriasi nuo tarpusavio skolinimo?

Sutelktinis finansavimas ir tarpusavio skolinimas kartais painiojami, tačiau jų paskirtis skiriasi.

Finansavimo modelis	Kam skiriamos lėšos?	Kaip investuotojas gali uždirbti?
Sutelktinis finansavimas	Verslo projektams ir įmonėms	Iš paskolos palūkanų arba vertybinių popierių
Tarpusavio skolinimas	Dažniausiai fizinių asmenų vartojimo poreikiams	Iš vartojimo paskolų palūkanų
Aukojimu grindžiamas finansavimas	Socialinėms, kūrybinėms ar kitoms iniciatyvoms	Finansinė grąža paprastai nemokama
Atlygiu grindžiamas finansavimas	Produkto ar idėjos įgyvendinimui	Gaunamas produktas, paslauga ar kita nefinansinė nauda

Revestus kontekste kalbame apie investavimą į paskolas verslo subjektams, o ne apie vartojimo kreditų finansavimą ar paramos kampanijas.

Kaip veikia sutelktinis finansavimas?

Nors atskirų platformų procesai gali skirtis, paskolomis grindžiamas sutelktinis finansavimas paprastai susideda iš kelių pagrindinių etapų.

1. Projekto savininkas pateikia paraišką

Verslas platformai pateikia informaciją apie:

• pageidaujamą finansavimo sumą;
• paskolos paskirtį;
• įmonės veiklą ir finansinę būklę;
• planuojamą paskolos grąžinimo šaltinį;
• siūlomą užstatą;
• projekto terminus ir biudžetą.

Šiame etape platforma pirmiausia vertina, ar projektas atitinka jos nustatytus finansavimo kriterijus.

2. Platforma įvertina projektą

Vertinimo metu gali būti analizuojama:

• projekto savininko patirtis ir reputacija;
• finansinės ataskaitos bei pinigų srautai;
• turimi finansiniai įsipareigojimai;
• projekto ekonominis pagrįstumas;
• paskolos grąžinimo šaltinis;
• siūlomos užtikrinimo priemonės;
• įkeičiamo turto vertė ir likvidumas;
• teisinės, finansinės ir rinkos rizikos.

Platformos atliktas vertinimas padeda investuotojui gauti struktūruotą informaciją, tačiau nepanaikina pareigos pačiam įvertinti projekto riziką.

3. Parengiamas projekto pasiūlymas investuotojams

Patvirtinus projektą, platformoje paskelbiama svarbiausia informacija apie finansavimo pasiūlymą.

Investuotojui turi būti pateiktas Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas, dar vadinamas PIID. Jame pateikiama informacija apie projekto savininką, finansavimo sąlygas, paskolą, rizikos veiksnius, mokesčius ir investuotojo teisių gynimo priemones.

Prieš investuojant taip pat verta peržiūrėti:

• projekto aprašymą;
• finansavimo tikslą;
• palūkanų normą;
• paskolos terminą;
• mokėjimų grafiką;
• rizikos reitingą, jei jis taikomas;
• įkeičiamo turto vertinimą;
• LTV;
• hipotekos eilę;
• projekto savininko finansinius duomenis.

4. Investuotojai finansuoja projektą

Kiekvienas investuotojas pasirenka, į kurį projektą ir kokią sumą investuoti. Visa projektui reikalinga suma surenkama iš daugelio atskirų investicijų.

Surinkus reikiamą finansavimą ir įvykdžius sutartyse nustatytas sąlygas, lėšos išmokamos projekto savininkui.

5. Projekto savininkas vykdo įsipareigojimus

Projekto savininkas pagal paskolos sutartį moka palūkanas ir grąžina paskolą.

Mokėjimų grafikas gali numatyti:

• periodinį palūkanų mokėjimą;
• periodinį paskolos dalies ir palūkanų mokėjimą;
• palūkanų ir visos paskolos grąžinimą termino pabaigoje;
• kitą konkrečiam projektui nustatytą grafiką.

Investuotojui svarbu dar prieš investuojant suprasti, kada ir kokiu būdu planuojama mokėti palūkanas bei grąžinti pagrindinę sumą.

6. Platforma administruoja paskolą

Platforma administruoja su projektu susijusią informaciją ir mokėjimus pagal platformos taisykles bei sudarytas sutartis.

Jeigu projekto savininkas pradeda vėluoti, imamasi neįvykdytų įsipareigojimų valdymo veiksmų. Jų seka ir investuotojų atstovavimo tvarka priklauso nuo platformos taisyklių, paskolos sutarties ir konkrečiam projektui taikomų užtikrinimo priemonių.

Kas dalyvauja sutelktinio finansavimo procese?

Sutelktinio finansavimo sandoryje dalyvauja kelios šalys.

Projekto savininkas

Tai verslo subjektas, kuris siekia pritraukti finansavimą savo projektui ar veiklai.

Jis atsako už:

• pateikiamos informacijos tikslumą;
• projekto įgyvendinimą;
• paskolos lėšų panaudojimą;
• palūkanų mokėjimą;
• paskolos grąžinimą;
• kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Investuotojas

Investuotojas skiria dalį savo lėšų konkrečiam projektui ir pagal sutarties sąlygas įgyja teisę į paskolos grąžinimą bei palūkanas.

Kartu investuotojas prisiima riziką, kad projekto savininkas gali vėluoti vykdyti įsipareigojimus arba jų visiškai neįvykdyti.

Sutelktinio finansavimo platforma

Platforma sujungia projekto savininką su investuotojais ir administruoja finansavimo procesą.

Jos funkcijos gali apimti:

• projektų savininkų ir projektų vertinimą;
• pasiūlymų paskelbimą;
• informacijos pateikimą investuotojams;
• sutarčių sudarymo administravimą;
• mokėjimų administravimą;
• paskolų stebėseną;
• veiksmus įsipareigojimų nevykdymo atveju.

Platforma nėra paskolos grąžinimo garantas. Net ir išsamiai įvertintas projektas gali susidurti su nenumatytomis aplinkybėmis.

Renkantis, kur investuoti, svarbu įvertinti ne tik konkretų projektą, bet ir pačią platformą – jos licenciją, projektų atrankos procesą, pateikiamos informacijos kokybę, užtikrinimo priemones ir veiksmus projektui pradėjus vėluoti. Plačiau apie tai skaitykite gide „Sutelktinio finansavimo platformos Lietuvoje: kaip pasirinkti tinkamą?“

Kiti proceso dalyviai

Priklausomai nuo projekto, procese gali dalyvauti:

• nepriklausomi turto vertintojai;
• notarai;
• hipotekos ir užtikrinimo priemonių administratoriai;
• mokėjimo paslaugų teikėjai;
• teisės, audito ar kiti specialistai.

Iš ko uždirba sutelktinio finansavimo investuotojas?

Paskolomis grindžiamo sutelktinio finansavimo investuotojo pajamos paprastai gaunamos iš palūkanų.

Palūkanų norma gali priklausyti nuo:

• projekto rizikos;
• paskolos termino;
• projekto savininko finansinės būklės;
• paskolos grąžinimo šaltinio;
• užstato rūšies ir vertės;
• LTV;
• hipotekos eilės;
• kitų finansavimo sąlygų.

Svarbu atskirti numatomą palūkanų normą nuo faktiškai gautos grąžos. Jeigu projekto savininkas vėluoja atsiskaityti, paskola grąžinama anksčiau arba patiriamos išieškojimo išlaidos, realus rezultatas gali skirtis nuo pradinio pasiūlymo.

Investuotojas taip pat turėtų įvertinti:

• galimus platformos ar mokėjimų mokesčius;
• investicijų pajamų apmokestinimą;
• laikotarpį, kuriam lėšos bus investuotos;
• tikimybę, kad lėšų nepavyks atsiimti iki paskolos termino pabaigos.

Kokias investuotojų apsaugos priemones numato reguliavimas?

Licencijuotoms sutelktinio finansavimo platformoms taikomi informacijos atskleidimo, projektų vertinimo, interesų konfliktų valdymo ir investuotojų apsaugos reikalavimai.

Licencijos patikrinimas

Prieš investuojant verta patikrinti, ar platforma yra įtraukta į Lietuvos banko arba kitos Europos Sąjungos valstybės priežiūros institucijos licencijuotų paslaugų teikėjų sąrašą. Lietuvos bankas tai įvardija kaip vieną svarbiausių platformos pasirinkimo patikrų.

Svarbu suprasti, kad licencija patvirtina platformos teisę teikti paslaugas ir jos priežiūrą, bet negarantuoja atskirų investicijų grąžos.

Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas

Prieš investuojant turi būti sudaryta galimybė susipažinti su PIID, kuriame pateikiama svarbiausia projekto ir investicijos informacija.

Vis dėlto PIID nėra priežiūros institucijos patvirtinimas, kad projektas yra saugus ar tinkamas konkrečiam investuotojui. Investuotojas dokumentą turi įvertinti pats.

Žinių ir tinkamumo įvertinimas

Prieš suteikdama visas galimybes investuoti patirties neturinčiam investuotojui, platforma turi įvertinti jo investavimo patirtį, tikslus, finansinę padėtį ir supratimą apie susijusias rizikas. Taip pat atliekamas gebėjimo prisiimti nuostolius modeliavimas, pagrįstas investuotojo grynąja verte.

Šio proceso tikslas – ne uždrausti investuoti, o padėti investuotojui suprasti, ar prisiimama rizika atitinka jo žinias ir finansines galimybes.

Keturių dienų apmąstymo laikotarpis

Patirties neturintiems investuotojams taikomas keturių kalendorinių dienų ikisutartinis apmąstymo laikotarpis. Per jį investuotojas gali atšaukti pasiūlymą investuoti, nepateikdamas priežasties ir be sankcijų.

Ši apsaugos priemonė leidžia dar kartą įvertinti projektą ir išvengti impulsyvaus sprendimo.

Kokia yra sutelktinio finansavimo rizika?

Sutelktinis finansavimas gali papildyti diversifikuotą investicinį portfelį, tačiau yra susijęs su reikšmingomis rizikomis.

Rizika	Ką ji reiškia?
Kredito rizika	Projekto savininkas gali vėluoti grąžinti paskolą arba jos negrąžinti
Projekto rizika	Projektas gali būti įgyvendintas vėliau, brangiau arba ne taip sėkmingai, kaip planuota
Užstato rizika	Įkeisto turto vertė gali sumažėti arba jo gali nepakakti visai skolai padengti
Likvidumo rizika	Investicijos gali nepavykti parduoti ar atsiimti iki paskolos termino pabaigos
Koncentracijos rizika	Didelę portfelio dalį investavus į vieną projektą, vieno vėlavimo poveikis tampa didesnis
Platformos veiklos rizika	Platforma gali susidurti su techniniais, veiklos ar finansiniais sunkumais
Ekonominė rizika	Palūkanų, NT kainų, vartojimo ar bendros ekonominės situacijos pokyčiai gali paveikti projektą
Teisinė ir mokestinė rizika	Teisės aktų ar mokesčių pakeitimai gali paveikti investicijos rezultatą

Lietuvos bankas ypač pabrėžia paskolos negrąžinimo, ekonominės situacijos ir teisinio reglamentavimo pokyčių rizikas bei rekomenduoja investicijas skaidyti tarp kelių projektų.

Sutelktiniam finansavimui netaikomas indėlių draudimas

Sutelktinio finansavimo investicijos nėra banko indėliai. Joms netaikoma Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymuose numatyta draudimo apsauga.

Todėl investuoti reikėtų tik tas lėšas, kurių neprireiks artimiausiu metu ir kurių galimą praradimą investuotojas galėtų finansiškai toleruoti.

Ar nekilnojamojo turto hipoteka panaikina riziką?

Ne. Hipoteka gali būti svarbi rizikos mažinimo priemonė, tačiau ji negarantuoja, kad investuotojas visais atvejais atgaus visą investuotą sumą ir palūkanas.

Finansuodamas su nekilnojamuoju turtu susijusį projektą investuotojas paprastai suteikia paskolą projektą vykdančiai įmonei. Jis neperka paties nekilnojamojo turto ir netampa jo savininku. Konkrečios investuotojo reikalavimo ir užtikrinimo teisės nustatomos projekto dokumentuose ir sutartyse.

Įsipareigojimų nevykdymo atveju įkeisto turto realizavimas gali:

• užtrukti;
• pareikalauti teisinių ir administracinių išlaidų;
• būti vykdomas nepalankioje rinkos situacijoje;
• duoti mažesnes pajamas, nei buvo nustatyta ankstesniame turto vertinime.

Todėl vertinant užstatą svarbu analizuoti ne tik jo nurodytą rinkos vertę.

Ką rodo LTV?

LTV – tai paskolos sumos ir įkeičiamo turto vertės santykis.

Pavyzdžiui, jei suteikiama 600 000 Eur paskola, o įkeičiamo turto rinkos vertė yra 1 000 000 Eur, LTV sudaro 60 %.

Mažesnis LTV paprastai reiškia didesnę turto vertės atsargą galimam kainos sumažėjimui ir išieškojimo išlaidoms. Tačiau vien mažas LTV nepadaro projekto nerizikingo.

Taip pat svarbu įvertinti:

• kada atliktas turto vertinimas;
• kas jį atliko;
• kokiomis prielaidomis pagrįsta vertė;
• ar turtas baigtas ir naudojamas, ar tik vystomas;
• kiek laiko galėtų trukti jo pardavimas;
• kokia yra hipotekos eilė;
• ar yra kitų kreditorių teisių į tą patį turtą.

Kaip pasirinkti sutelktinio finansavimo projektą?

Investuotojui nereikėtų rinktis projekto tik pagal didžiausią palūkanų normą. Aukštesnė galima grąža dažniausiai yra atlygis už didesnę prisiimamą riziką.

Prieš investuodami išnagrinėkite šiuos aspektus.

Projekto tikslas

Svarbu aiškiai suprasti, kam bus naudojamos surinktos lėšos.

Pavyzdžiui:

• turto įsigijimui;
• statyboms ar rekonstrukcijai;
• apyvartinėms lėšoms;
• esamos paskolos refinansavimui;
• įrangai ar kitai investicijai.

Kuo konkrečiau aprašytas lėšų panaudojimas, tuo lengviau įvertinti projekto ekonominę logiką.

Projekto savininkas

Pasidomėkite:

• kiek laiko įmonė veikia;
• kokią patirtį turi jos vadovai ir akcininkai;
• ar jie yra įgyvendinę panašių projektų;
• kokia jų reputacija;
• ar yra viešai matomų teisinių ar finansinių problemų.

Lietuvos bankas rekomenduoja investuotojams neapsiriboti vien platformoje pateikta informacija, bet pasidomėti ir viešai prieinamais duomenimis apie projekto savininką bei jo vadovus.

Paskolos grąžinimo šaltinis

Vienas svarbiausių klausimų:

Iš kur projekto savininkas gaus lėšų paskolai grąžinti?

Galimi šaltiniai:

• turto pardavimas;
• nuomos pajamos;
• įmonės veiklos pinigų srautai;
• kito finansuotojo ilgalaikis finansavimas;
• projekto refinansavimas.

Kuo grąžinimo planas labiau priklauso nuo neįvykusių būsimų įvykių, tuo atidžiau reikėtų vertinti riziką.

Finansinė būklė

Įvertinkite:

• įmonės pajamas;
• pelningumą;
• pinigų srautus;
• nuosavo kapitalo dydį;
• jau turimus įsipareigojimus;
• mokėjimų istoriją.

Didelė apyvarta savaime dar nereiškia, kad verslas generuoja pakankamai pinigų savo įsipareigojimams vykdyti.

Užtikrinimo priemonės

Patikrinkite:

• koks turtas įkeičiamas;
• kokia jo rinkos vertė;
• koks LTV;
• kokia hipotekos eilė;
• ar taikomos papildomos garantijos, laidavimai ar kitos priemonės;
• kas atstovaus investuotojams įsipareigojimų nevykdymo atveju.

Paskolos terminas ir mokėjimų grafikas

Ilgesnis paskolos terminas reiškia, kad investuotojo lėšos bus susietos ilgesnį laiką.

Taip pat svarbu žinoti:

• kaip dažnai mokamos palūkanos;
• kada grąžinama paskolos suma;
• ar numatytas paskolos pratęsimas;
• ar galimas ankstesnis grąžinimas;
• kokios pasekmės taikomos vėluojant.

PIID ir kita projekto informacija

Perskaitykite ne tik projekto santrauką, bet ir visą PIID bei kitus pateikiamus dokumentus.

Ypač atkreipkite dėmesį į:

• rizikos veiksnius;
• projekto finansavimo sąlygas;
• projekto savininko duomenis;
• paskolos grąžinimo tvarką;
• interesų konfliktus;
• investuotojo teisių gynimo priemones.

Kaip diversifikuoti sutelktinio finansavimo investicijas?

Diversifikacija reiškia investicijų paskirstymą taip, kad vieno projekto nesėkmė neturėtų neproporcingai didelės įtakos visam portfeliui.

Sutelktinio finansavimo portfelį galima skaidyti pagal:

• skirtingus projektus;
• skirtingus projektų savininkus;
• skirtingus ekonomikos sektorius;
• skirtingas NT paskirtis;
• skirtingus miestus ar regionus;
• skirtingus paskolų terminus;
• skirtingą LTV;
• skirtingas paskolos grąžinimo struktūras.

Pavyzdžiui, investuoti visą sumą į vieną projektą yra rizikingiau nei tą pačią sumą paskirstyti tarp kelių nepriklausomų projektų. Lietuvos bankas taip pat rekomenduoja investuoti mažesnes sumas į kelis projektus, o ne didelę sumą į vieną.

Tačiau diversifikacija negarantuoja, kad nuostolių nebus. Jeigu keli projektai priklauso nuo tos pačios rinkos, regiono ar ekonominio veiksnio, jų rizikos gali būti tarpusavyje susijusios.

Jeigu dar tik kuriate savo investavimo portfelį, skaitykite mūsų pagrindinį gidą „Kur investuoti pinigus 2026 m.?“ Konkretų mažesnės sumos investavimo pavyzdį rasite straipsnyje „Kur investuoti 1000 eurų?“

Kam sutelktinis finansavimas gali tikti?

Sutelktinis finansavimas gali būti svarstomas kaip dalis platesnio investicinio portfelio, jeigu investuotojas:

• supranta paskolos negrąžinimo riziką;
• gali investuoti iki paskolos termino pabaigos;
• turi finansinę pagalvę;
• investuoja tik laisvas lėšas;
• siekia portfelį papildyti palūkanas generuojančiomis investicijomis;
• yra pasirengęs savarankiškai vertinti projektų informaciją;
• investicijas skirsto tarp kelių projektų ir turto klasių.

Kam jis gali netikti?

Sutelktinis finansavimas gali būti netinkamas, jei:

• investuotų pinigų gali prireikti artimiausiu metu;
• negalite toleruoti jokio investuotos sumos sumažėjimo;
• tikitės garantuotos grąžos;
• neturite finansinio rezervo;
• visas santaupas norite investuoti į vieną projektą;
• nenorite skirti laiko projektų dokumentams ir rizikoms įvertinti.

Kaip pradėti investuoti per Revestus?

Revestus yra Lietuvos banko licencijuotas Europos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas. Lietuvos banko registre nurodyta, kad licencija galioja nuo 2024 m. spalio 22 d.

1. Užsiregistruokite

Sukurkite paskyrą Revestus platformoje ir pateikite prašomą informaciją.

2. Patvirtinkite tapatybę

Tapatybės patvirtinimas reikalingas finansinių paslaugų teikimo, klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimams įgyvendinti.

3. Susipažinkite su projektais

Peržiūrėkite aktyvius projektus ir išnagrinėkite:

• finansavimo tikslą;
• paskolos terminą;
• palūkanų normą;
• rizikos reitingą;
• LTV;
• įkeičiamą turtą;
• PIID;
• paskolos grąžinimo šaltinį.

4. Pasirinkite investuojamą sumą

Investicijos dydį pasirinkite pagal savo finansines galimybes ir bendrą portfelio diversifikavimo planą.

Pagal šiuo metu Revestus skelbiamą informaciją investuoti galima nuo 50 Eur. Minimali suma ir kitos sąlygos ateityje gali keistis, todėl prieš investuojant verta pasitikrinti aktualią informaciją platformoje.

5. Stebėkite savo investicijas

Platformoje galite sekti projektų eigą ir pagal nustatytą grafiką gaunamus mokėjimus.

Revestus šiuo metu nurodo, kad investuotojo mokėjimai gaunami į jo su platforma susietą „Paysera LT“ sąskaitą.

Išvada

Sutelktinis finansavimas leidžia investuotojams tiesiogiai dalyvauti finansuojant verslo projektus ir gauti paskolos palūkanas. Tai gali būti naudinga diversifikuoto portfelio dalis, tačiau šis investavimo būdas nėra nerizikingas.

Prieš investuojant svarbu:

• pasirinkti licencijuotą platformą;
• perskaityti PIID ir kitus projekto dokumentus;
• įvertinti projekto savininką;
• suprasti paskolos grąžinimo šaltinį;
• išanalizuoti užstatą, LTV ir hipotekos eilę;
• nevertinti projekto vien pagal palūkanų normą;
• paskirstyti investicijas tarp kelių nepriklausomų projektų.

Tinkamiausias projektas nėra tas, kuris siūlo didžiausias palūkanas. Jis yra tas, kurio rizikos yra suprantamos, finansavimo struktūra – aiški, o investicija atitinka jūsų finansinius tikslus ir toleruojamą riziką.

Norite susipažinti su investavimo projektais?

Revestus platformoje galite peržiūrėti šiuo metu finansuojamus nekilnojamuoju turtu užtikrintus verslo projektus, jų sąlygas, rizikos reitingus ir pateiktus dokumentus.

Kas toliau?

Jeigu norite plačiau susipažinti su investavimo galimybėmis, skaitykite:

• Kur investuoti pinigus 2026 m.? Išsamus investavimo gidas
• Kur investuoti 1000 eurų? Geriausios investavimo idėjos 2026 m.
• Sutelktinio finansavimo platformos Lietuvoje: kaip pasirinkti tinkamą?

D. U. K.

Ar sutelktinis finansavimas yra saugus?

Sutelktinis finansavimas yra reguliuojama, tačiau rizikinga investavimo veikla. Licencijuota platforma turi laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bet tai negarantuoja, kad projekto savininkas laiku grąžins paskolą.

Investuotojas gali prarasti dalį arba visas investuotas lėšas.

Ar hipoteka garantuoja investicijos grąžinimą?

Ne. Hipoteka yra papildoma užtikrinimo priemonė, tačiau įkeisto turto vertė gali sumažėti, o jo realizavimas gali užtrukti ir pareikalauti papildomų išlaidų.

Ar investuodamas į NT projektą tampu nekilnojamojo turto savininku?

Ne. Paskolomis grindžiamo sutelktinio finansavimo atveju investuotojas suteikia paskolą projektą vykdančiai įmonei. Jis neįsigyja paties nekilnojamojo turto ir netampa jo savininku.

Nuo kokios sumos galima pradėti investuoti?

Minimali investavimo suma priklauso nuo platformos. Pagal šiuo metu Revestus skelbiamą informaciją platformoje galima pradėti nuo 50 Eur.

Kaip mokamos palūkanos?

Palūkanų mokėjimo grafikas priklauso nuo konkretaus projekto. Jos gali būti mokamos periodiškai arba paskolos termino pabaigoje. Prieš investuojant svarbu peržiūrėti projekto mokėjimų grafiką.

Ar galima investuotus pinigus atsiimti anksčiau?

Paskolomis grindžiamos investicijos paprastai laikomos iki paskolos termino pabaigos, nebent platforma ar sutartis numato investicijos perleidimo ar ankstesnio grąžinimo galimybę.

Revestus nurodo, kad investuotos lėšos grąžinamos pagal konkretaus projekto paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, todėl jų negalima bet kada atsiimti kaip pinigų iš banko sąskaitos.

Kas nutinka, jei projekto savininkas vėluoja?

Platforma taiko sutartyse ir neįvykdytų įsipareigojimų valdymo taisyklėse numatytus veiksmus. Tai gali apimti bendravimą su projekto savininku, mokėjimų pertvarkymą, teisminį išieškojimą ar užtikrinimo priemonių realizavimą.

Procesas gali užtrukti, o investuotojui grąžinta suma gali būti mažesnė už investuotą.

Ar sutelktiniam finansavimui taikomas indėlių draudimas?

Ne. Sutelktinio finansavimo investicijoms netaikoma indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo apsauga.

Kaip apmokestinamos gautos palūkanos?

Palūkanų apmokestinimas priklauso nuo investuotojo statuso ir tuo metu galiojančių mokesčių taisyklių. Kadangi jos gali keistis, aktualią informaciją rekomenduojama tikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje arba konsultuotis su mokesčių specialistu.

Kiek projektų turėtų sudaryti portfelį?

Vieno universalaus skaičiaus nėra. Tinkamas projektų skaičius priklauso nuo bendros investuojamos sumos, minimalaus investicijos dydžio ir projektų rizikų.

Svarbiau ne vien projektų skaičius, bet ir tai, kad jie būtų skirtingų projekto savininkų, terminų, regionų ir rizikos veiksnių.

Kaip patikrinti, ar platforma licencijuota?

Platformos licenciją galima patikrinti Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių registre arba ESMA skelbiamame Europos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų sąraše.

Svarbi informacija

Investavimas yra susijęs su rizika. Investuotojai gali prarasti dalį arba visas investuotas lėšas. Investicijų grąža nėra garantuojama, o ankstesni rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje. Sutelktiniam finansavimui netaikoma indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo apsauga.

Prieš priimdami investavimo sprendimą:

• atidžiai susipažinkite su PIID ir kitais projekto dokumentais;
• įvertinkite savo finansines galimybes;
• investuokite tik tas lėšas, kurių jums neprireiks artimiausiu metu;
• įvertinkite konkretaus projekto riziką;
• neinvestuokite visų lėšų į vieną projektą.

Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir nėra individuali investavimo rekomendacija.