Verslo paskolos refinansavimas: kada verta refinansuoti paskolą?

Verslo paskolos refinansavimas – esama paskola ir naujas finansavimas

Verslo finansavimo poreikiai ir galimybės laikui bėgant keičiasi. Paskola, kurios sąlygos buvo tinkamos prieš kelerius metus, šiandien gali būti per brangi, jos terminas – per trumpas, o grąžinimo grafikas – nebeatitikti įmonės pinigų srautų. Tokiais atvejais viena iš galimybių yra verslo paskolos refinansavimas.

Refinansavimas reiškia, kad nauja paskola panaudojama esamam finansiniam įsipareigojimui arba keliems įsipareigojimams padengti. Tačiau refinansavimo tikslas nebūtinai yra vien mažesnės palūkanos. Jis gali padėti pakeisti paskolos terminą, sumažinti periodines įmokas, sujungti kelias paskolas, pakeisti finansuotoją ar pritaikyti finansavimo struktūrą prie pasikeitusios verslo situacijos.

Svarbiausias klausimas todėl yra ne „ar galima refinansuoti paskolą?“, o ar nauja finansavimo struktūra verslui iš tiesų bus naudingesnė už esamą.

Kas yra verslo paskolos refinansavimas?

Verslo paskolos refinansavimas – tai esamos paskolos pakeitimas nauju finansavimu. Naujo finansuotojo suteiktos lėšos paprastai pirmiausia panaudojamos ankstesnio kreditoriaus reikalavimui padengti.

Paprasčiausias pavyzdys:

  • įmonė turi 300 000 Eur paskolos likutį;
  • iki paskolos termino pabaigos liko 18 mėnesių;
  • kitas finansuotojas sutinka suteikti naują 300 000 Eur paskolą;
  • naujos paskolos lėšomis grąžinama ankstesnė paskola;
  • toliau įmonė vykdo įsipareigojimus jau naujam finansuotojui pagal naujas sąlygas.

Tačiau praktikoje refinansavimo sandoriai gali būti sudėtingesni.

Gali būti refinansuojamos kelios paskolos, keičiamas paskolos terminas, mokėjimų grafikas ar užtikrinimo struktūra. Kai kuriais atvejais kartu su refinansavimu verslui gali būti suteikiama ir papildoma finansavimo suma, jeigu tai leidžia įmonės finansinė būklė, projekto perspektyvos ir siūlomos užtikrinimo priemonės.

Todėl refinansavimas nėra vien techninis vieno kreditoriaus pakeitimas kitu – tai gali būti visos įmonės finansavimo struktūros pertvarkymas.

Kada verta svarstyti verslo paskolos refinansavimą?

Verslo paskolos refinansavimas gali būti naudingas įvairiose situacijose, tačiau vien tai, kad rinkoje galima rasti kitą finansuotoją, dar nereiškia, kad paskolą verta refinansuoti.. Sprendimas turėtų būti pagrįstas konkrečia ekonomine nauda arba verslo poreikiu.

Dažniausiai refinansavimas svarstomas keliose situacijose.

1. Galima sumažinti finansavimo kainą

Akivaizdžiausia priežastis – galimybė gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis.

Pavyzdžiui, nuo ankstesnės paskolos suteikimo galėjo:

  • pagerėti įmonės finansiniai rezultatai;
  • sumažėti įsiskolinimas;
  • padidėti įkeisto turto vertė;
  • būti užbaigta dalis vystomo projekto;
  • sumažėti projekto rizika;
  • pasikeisti situacija finansavimo rinkoje.

Dėl to finansuotojas tą patį verslą ar projektą šiandien gali vertinti kitaip nei prieš metus ar dvejus.

Tačiau lyginti reikia ne vien nominalią palūkanų normą.

Svarbi visa refinansavimo kaina.

2. Artėja paskolos grąžinimo terminas

Tai ypač aktualu trumpalaikio finansavimo ir nekilnojamojo turto projektų atveju.

Pavyzdžiui, projekto paskola buvo suteikta 12 mėnesių laikotarpiui, tačiau turto pardavimas ar projekto užbaigimas užtruko ilgiau, nei planuota.

Jeigu pats projektas išlieka ekonomiškai pagrįstas, refinansavimas gali suteikti papildomo laiko jam užbaigti arba realizuoti turtą palankesnėmis sąlygomis.

Svarbu, kad refinansavimas nebūtų naudojamas vien problemai atidėti. Finansuotojas vertins, kodėl pirminis grąžinimo planas nebuvo įgyvendintas ir iš kokių lėšų bus grąžinta nauja paskola.

3. Reikia sumažinti periodinę finansinę naštą

Verslas gali būti pelningas, tačiau paskolos mokėjimų grafikas gali neatitikti jo pinigų srautų.

Pavyzdžiui, trumpas paskolos terminas gali lemti dideles mėnesines pagrindinės sumos įmokas. Refinansuojant paskolą ilgesniam laikotarpiui periodinė įmoka gali sumažėti.

Tai gali padėti:

  • stabilizuoti įmonės pinigų srautus;
  • palikti daugiau apyvartinių lėšų veiklai;
  • sumažinti trumpalaikį finansinį spaudimą;
  • geriau suderinti paskolos mokėjimus su projekto pajamomis.

Tačiau ilgesnis terminas turi ir kitą pusę – net esant mažesnei palūkanų normai bendra per visą laikotarpį sumokėtų palūkanų suma gali padidėti.

Todėl mažesnė mėnesio įmoka nebūtinai reiškia pigesnį finansavimą.

4. Norima sujungti kelis įsipareigojimus

Įmonė gali turėti kelias paskolas, kredito linijas ar kitus finansinius įsipareigojimus skirtingiems kreditoriams.

Tokiu atveju refinansavimas gali būti naudojamas keliems įsipareigojimams sujungti į vieną.

Tai gali supaprastinti:

  • mokėjimų administravimą;
  • paskolų terminų valdymą;
  • pinigų srautų planavimą;
  • užtikrinimo priemonių struktūrą.

Tačiau ir čia svarbiausia ne pats paskolų skaičiaus sumažėjimas, o tai, ar naujo finansavimo bendra kaina ir sąlygos yra racionalios.

5. Reikalingas papildomas finansavimas

Kartais refinansavimo poreikis atsiranda kartu su papildomo kapitalo poreikiu.

Tarkime, įmonė turi 300 000 Eur paskolą, tačiau projekto užbaigimui papildomai reikia 100 000 Eur.

Jeigu projekto vertė, finansiniai rodikliai ir užtikrinimo priemonės tai leidžia, gali būti svarstoma 400 000 Eur finansavimo struktūra:

  • 300 000 Eur skiriama esamai paskolai padengti;
  • 100 000 Eur – projekto užbaigimui ar kitam aiškiai pagrįstam verslo tikslui.

Tokiu atveju finansuotojas vertins jau ne vien refinansavimą, bet ir papildomo finansavimo ekonominį pagrįstumą.

Refinansavimas ir paskolos restruktūrizavimas – ne tas pats

Šios sąvokos kartais painiojamos.

Refinansavimo atveju esamas įsipareigojimas paprastai padengiamas naujos paskolos lėšomis ir atsiranda naujas finansavimo santykis.

Restruktūrizuojant paskolą, dažniausiai tariamasi su esamu kreditoriumi dėl jau galiojančios paskolos sąlygų pakeitimo – pavyzdžiui, termino pratęsimo, mokėjimo grafiko pakeitimo ar laikino pagrindinės sumos mokėjimo atidėjimo.

Prieš ieškant naujo finansuotojo verta įvertinti ir galimybę persiderėti su esamu kreditoriumi.

Jeigu tą patį ekonominį rezultatą galima pasiekti pakeitus esamos paskolos sąlygas ir nepatiriant naujo sandorio išlaidų, toks sprendimas gali būti paprastesnis.

Ar refinansavimas visada reiškia mažesnes palūkanas?

Ne. Tai vienas svarbiausių dalykų vertinant refinansavimą.

Verslui refinansavimas gali būti racionalus net ir tada, kai naujos paskolos palūkanų norma nėra mažesnė.

Pavyzdžiui, naujas finansavimas gali:

  • suteikti ilgesnį terminą;
  • sumažinti periodines įmokas;
  • leisti užbaigti projektą;
  • pakeisti netinkamą grąžinimo grafiką;
  • sujungti kelias paskolas;
  • suteikti papildomo kapitalo;
  • pakeisti verslui nebetinkamą finansavimo struktūrą.

Todėl refinansavimo pasiūlymus reikia lyginti pagal bendrą ekonominį rezultatą, o ne pagal vieną palūkanų normos skaičių.

Kaip apskaičiuoti, ar refinansavimas apsimoka?

Pirmiausia reikėtų palyginti esamos ir naujos paskolos kaštus.

Vertėtų įtraukti:

Vertinamas elementasEsama paskolaNaujas finansavimas
Paskolos likutis✓✓
Palūkanų norma✓✓
Likęs / naujas terminas✓✓
Administravimo mokesčiai✓✓
Išankstinio grąžinimo kaštai✓–
Turto vertinimo išlaidos–galimos
Hipotekos / sandorio išlaidos–galimos
Kiti sutartiniai mokesčiai✓✓
Mokėjimų grafikas✓✓

Paprastas pavyzdys

Tarkime, įmonės paskolos likutis yra 300 000 Eur, o dabartinė metinė palūkanų norma – 10 %.

Supaprastintai skaičiuojant, 300 000 Eur likučiui metinės palūkanos sudarytų apie 30 000 Eur.

Jeigu naujas finansuotojas pasiūlytų 8,5 % metines palūkanas, tokio paties paskolos likučio metinės palūkanos būtų apie 25 500 Eur.

Teorinis skirtumas – 4 500 Eur per metus.

Tačiau jeigu refinansavimo sandorio sudarymas kainuotų, pavyzdžiui, 6 000 Eur, vien palūkanų sutaupymo požiūriu šios išlaidos atsipirktų tik maždaug per 16 mėnesių.

Tai supaprastintas pavyzdys – realiame sandoryje reikia vertinti paskolos likučio mažėjimą, konkretų mokėjimų grafiką, mokesčius ir kitas sąlygas.

Būtent todėl refinansavimas, kai iki paskolos termino pabaigos liko vos keli mėnesiai, gali neapsimokėti net gavus mažesnę palūkanų normą.

Verslo paskolos refinansavimas su nekilnojamojo turto įkeitimu

Jeigu įmonė ar su ja susijęs asmuo turi tinkamo nekilnojamojo turto, jis gali būti naudojamas naujos paskolos užtikrinimui.

Tokiu atveju finansuotojas paprastai vertina ne vien turto rinkos vertę.

Svarbūs ir:

  • turto tipas;
  • vieta;
  • likvidumas;
  • esami įkeitimai ir kiti suvaržymai;
  • hipotekos eilė;
  • turto vertinimo aktualumas;
  • paskolos ir turto vertės santykis (LTV).

Plačiau apie tokį finansavimo modelį skaitykite Revestus gide „Verslo paskola su nekilnojamojo turto įkeitimu: kaip ji veikia ir ką reikia žinoti?“.

Kodėl refinansuojant svarbus LTV?

LTV (Loan-to-Value) parodo paskolos sumos ir įkeičiamo turto vertės santykį.

Pavyzdžiui:

  • refinansuojama paskola – 300 000 Eur;
  • įkeičiamo turto vertė – 500 000 Eur.

LTV:

300 000 / 500 000 × 100 % = 60 %

Jeigu kartu prašoma papildomų 100 000 Eur ir bendra naujos paskolos suma padidėja iki 400 000 Eur, to paties turto LTV jau būtų:

400 000 / 500 000 × 100 % = 80 %

Taigi papildomas finansavimas gali reikšmingai pakeisti projekto rizikos profilį.

Plačiau apie šį rodiklį skaitykite straipsnyje „Kas yra LTV?“.

Kaip praktiškai vyksta paskolos su NT įkeitimu refinansavimas?

Kai esama paskola jau užtikrinta hipoteka, refinansavimo procesas reikalauja suderinti senojo ir naujojo finansuotojų interesus.

Tipinis procesas gali atrodyti taip:

  1. Įvertinamas esamos paskolos likutis ir sąlygos.
    Patikrinama, kiek tiksliai reikia sumokėti ankstesniam kreditoriui ir kokios taikomos išankstinio grąžinimo sąlygos.
  2. Naujas finansuotojas įvertina verslą ir projektą.
    Analizuojami finansiniai rezultatai, pinigų srautai, esami įsipareigojimai ir paskolos grąžinimo šaltinis.
  3. Įvertinamas nekilnojamasis turtas.
    Nustatoma jo rinkos vertė, likvidumas, esami suvaržymai ir LTV.
  4. Suderinama refinansavimo struktūra.
    Nustatoma paskolos suma, terminas, palūkanos, mokėjimo grafikas ir užtikrinimo priemonės.
  5. Suderinamas esamo kreditoriaus reikalavimo padengimas.
    Refinansavimo sandoris turi būti struktūruojamas taip, kad būtų aišku, kaip ir kada grąžinama ankstesnė paskola bei kaip pakeičiamos užtikrinimo priemonės.
  6. Įregistruojamos naujo finansavimo užtikrinimo priemonės.
  7. Padengiama ankstesnė paskola ir pradedama vykdyti nauja sutartis.

Konkreti procedūra priklauso nuo sandorio struktūros, kreditorių reikalavimų ir įkeičiamo turto.

Ką finansuotojas vertina prieš refinansuodamas verslo paskolą?

Refinansavimas nėra automatinis ankstesnės paskolos „perkėlimas“.

Naujasis finansuotojas projektą vertins iš naujo.

Dažniausiai analizuojama:

Įmonės finansinė būklė

Vertinamos pajamos, pelningumas, turimi įsipareigojimai ir pinigų srautai.

Esamos paskolos mokėjimo istorija

Svarbu suprasti, kaip įmonė iki šiol vykdė finansinius įsipareigojimus ir kodėl siekia refinansavimo.

Refinansavimo priežastis

Yra didelis skirtumas tarp situacijų:

  • „norime sumažinti finansavimo kainą“;
  • „norime ilgesnio termino, nes projektas užtruko“;
  • „nebegalime vykdyti dabartinių įsipareigojimų“.

Visais trimis atvejais kalbame apie refinansavimą, tačiau rizikos vertinimas bus visiškai skirtingas.

Paskolos grąžinimo šaltinis

Tai vienas svarbiausių klausimų.

Naujas finansuotojas norės suprasti, iš ko paskola galiausiai bus grąžinta:

  • įmonės veiklos pinigų srautų;
  • nekilnojamojo turto pardavimo;
  • projekto generuojamų pajamų;
  • kito aiškiai pagrįsto šaltinio.

Pats būsimas refinansavimas neturėtų būti vienintelis planas, kaip neribotą laiką pratęsti esamą skolą.

Užtikrinimo priemonės

Jeigu paskola užtikrinama nekilnojamuoju turtu, vertinama turto vertė, likvidumas, LTV, hipoteka ir kitos su turtu susijusios aplinkybės.

Kokių dokumentų gali reikėti refinansavimui?

Be įprastų verslo finansavimo dokumentų, refinansavimo atveju svarbi informacija apie jau turimą paskolą.

Praktiškai gali būti reikalingi:

  • galiojanti paskolos sutartis;
  • aktualus paskolos likutis;
  • mokėjimų grafikas;
  • informacija apie palūkanas ir kitus mokesčius;
  • išankstinio paskolos grąžinimo sąlygos;
  • informacija apie esamas užtikrinimo priemones;
  • įmonės finansinės ataskaitos;
  • aktualūs tarpiniai finansiniai duomenys;
  • banko sąskaitų išrašai;
  • informacija apie kitus įsipareigojimus;
  • turto vertinimo ataskaita, jeigu paskola užtikrinama NT;
  • informacija apie planuojamą paskolos grąžinimo šaltinį.

Plačiau apie pasiruošimą finansavimui skaitykite Revestus gide „Kokių dokumentų reikia verslo paskolai?“.

Kada refinansuoti paskolos gali neapsimokėti?

Refinansavimas nėra universalus sprendimas.

Jis gali būti ekonomiškai nepagrįstas, jeigu:

  • iki esamos paskolos termino pabaigos liko nedaug laiko;
  • naujo finansavimo palūkanos mažesnės tik nežymiai;
  • refinansavimo sandorio kaštai panaikina sutaupymą;
  • už paskolos grąžinimą anksčiau laiko taikomi reikšmingi mokesčiai;
  • naujoje sutartyje atsiranda papildomų verslui nepalankių sąlygų;
  • refinansavimas tik atideda problemą, tačiau nepašalina jos priežasties.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti situaciją, kai įmonė ieško refinansavimo tik todėl, kad nebeturi lėšų dabartinei paskolai aptarnauti.

Tokiu atveju pirmiausia reikia suprasti, ar verslas arba projektas generuos pakankamai lėšų naujam įsipareigojimui įvykdyti.

Praktikoje refinansavimą vertiname ne kaip tikslą savaime, o kaip finansavimo struktūros pakeitimą. Geras refinansavimo sandoris turi išspręsti konkretų verslo poreikį – sumažinti finansavimo kainą, geriau suderinti mokėjimus su pinigų srautais, suteikti pakankamai laiko projektui užbaigti arba racionaliai konsoliduoti turimus įsipareigojimus.

Vien termino pratęsimas nėra pakankamas pagrindas, jeigu nėra aišku, iš kokių lėšų nauja paskola galiausiai bus grąžinta. Todėl vertinant refinansavimą svarbiausi klausimai yra ne tik „kiek kainuos nauja paskola?“, bet ir „ką refinansavimas pakeis versle ir koks bus galutinis paskolos grąžinimo šaltinis?“

— Revestus finansavimo komanda

Verslo paskolos refinansavimas per alternatyvų finansavimą

Verslo paskolą nebūtinai turi refinansuoti kitas bankas.

Priklausomai nuo projekto pobūdžio ir rizikos, finansavimą gali teikti ir kiti finansų rinkos dalyviai, įskaitant sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjus.

Alternatyvus finansavimas gali būti aktualus, kai:

  • reikalingas individualus sandorio struktūravimas;
  • paskola užtikrinama nekilnojamuoju turtu;
  • finansavimas susijęs su konkrečiu NT projektu;
  • reikalingas trumpesnis ar pereinamasis finansavimo laikotarpis;
  • refinansavimas derinamas su papildomu finansavimo poreikiu.

Svarbu vertinti ne vien tai, kas suteikia paskolą, bet ir visas siūlomo finansavimo sąlygas.

Jeigu norite geriau suprasti bendrą finansavimo procesą, skaitykite gidą „Kaip gauti paskolą verslui?“.

Kaip pasiruošti verslo paskolos refinansavimui?

Kad verslo paskolos refinansavimas būtų įvertintas sklandžiai, verta iš anksto pasiruošti informaciją apie esamą paskolą, jos likutį, užtikrinimo priemones ir planuojamą grąžinimo šaltinį. Prieš kreipiantis į naują finansuotoją verta atsakyti į penkis klausimus:

1. Koks tikslus refinansuojamos paskolos likutis?

2. Kiek kainuotų paskolą grąžinti šiandien?

3. Kokią konkrečią problemą turi išspręsti refinansavimas?

4. Kokį turtą ar kitas užtikrinimo priemones galima pasiūlyti?

5. Iš kokio šaltinio bus galutinai grąžinta nauja paskola?

Jeigu į šiuos klausimus galima atsakyti aiškiai, finansuotojui bus gerokai lengviau suprasti refinansavimo logiką ir įvertinti projektą.

D. U. K.

Tai esamos verslo paskolos ar kelių finansinių įsipareigojimų padengimas naujo finansavimo lėšomis. Nauja paskola gali turėti kitą terminą, palūkanų normą, mokėjimo grafiką ar užtikrinimo struktūrą.

Taip. Tokiu atveju reikia įvertinti esamą hipoteką, turto vertę, suvaržymus, LTV ir suderinti ankstesnio bei naujo finansavimo užtikrinimo struktūrą.

Kai kuriais atvejais taip. Tai priklauso nuo įmonės finansinės būklės, projekto, turto vertės, LTV ir finansuotojo taikomų kriterijų. Papildoma suma vertinama kaip papildomas finansavimo poreikis.

Ne. Refinansavimo tikslas gali būti ir ilgesnis terminas, mažesnė periodinė įmoka, kelių paskolų sujungimas ar tinkamesnė finansavimo struktūra.

Taip, jeigu naujas finansuotojas sutinka refinansuoti visus atitinkamus įsipareigojimus ir įmonės finansinė situacija bei užtikrinimo priemonės leidžia suformuoti tokią paskolą.

Kaina priklauso nuo konkretaus sandorio. Reikia vertinti ne tik naujos paskolos palūkanas, bet ir sutarties sudarymo, esamos paskolos išankstinio grąžinimo, turto vertinimo, hipotekos ir kitas galimas išlaidas.

Tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Mokėjimų vėlavimai yra svarbi informacija finansuotojui ir gali reikšmingai paveikti rizikos vertinimą. Tokiu atveju ypač svarbu pagrįsti, kodėl kilo sunkumų ir kaip naujas finansavimas padėtų juos išspręsti.

Išvada: kada verslo paskolos refinansavimas yra racionalus?

Verslo paskolos refinansavimas gali būti naudingas, kai naujas finansavimas suteikia aiškią ekonominę arba struktūrinę naudą verslui.

Tai gali būti:

  • mažesnė bendra finansavimo kaina;
  • tinkamesnis paskolos terminas;
  • mažesnė periodinė finansinė našta;
  • kelių paskolų konsolidavimas;
  • galimybė užbaigti projektą;
  • papildomo finansavimo gavimas kartu su esamos paskolos padengimu.

Tačiau refinansavimo nereikėtų vertinti tik pagal siūlomą palūkanų normą. Reikia palyginti visas išlaidas, terminą, mokėjimų grafiką, užtikrinimo priemones ir, svarbiausia, įvertinti, iš kokių lėšų nauja paskola bus galutinai grąžinta.

Svarstote apie verslo paskolos refinansavimą?

Jeigu jūsų įmonė turi esamą paskolą ir svarstote galimybę ją refinansuoti, galite pateikti finansavimo užklausą Revestus.

Vertindami projektą atsižvelgsime į esamos paskolos struktūrą, įmonės finansinę situaciją, siūlomas užtikrinimo priemones, nekilnojamojo turto vertę, LTV ir planuojamą paskolos grąžinimo šaltinį.

Artūras Buividas
Artūras Buividas

Artūras Buividas – UAB sutelktinio finansavimo platforma „Revestus“ įkūrėjas ir vadovas. Daugiau nei 20 metų dirba finansų, nekilnojamojo turto ir teisės srityse. Revestus tinklaraštyje dalijasi praktinėmis įžvalgomis apie sutelktinį finansavimą, investavimą į NT užtikrintas paskolas, projektų vertinimą ir rizikos valdymą.

Straipsniai: 10